Pažinti, atrasti Lietuvą, aplankyti jos istorines-kultūrines vietas, gyvai prisiliesti prie tautos istorijos, ugdyti pagarbą savo krašto praeičiai, toks yra pilietinio ir tautinio ugdymo projekto „Istorinės atminties takais‘, kurį jau devynerius metus vykdo Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazistai, tikslas.
Aplankyti „Lietuvos Venecija “vadinamą Panemunę ir dalį Zanavykų krašto, toks buvo šių metų projekto tikslas. Kelionės metu, projekto dalyviai turėjo filmuoti, fotografuoti, pristatyti istorinius – kultūrinius objektus. Pastaroji užduotis nėra lengva, tai nemažas iššūkis seniems ir ypač naujiems projekto dalyviams. Nors truputį klydome, kai ką pamiršome, tačiau šią užduotį įvykdėme visi. Buvo įdomu ir naudinga klausyti, ką draugai pasakoja apie pasirinktą objektą. Didelį darbą atliko filmuotojas Deividas ir fotografės – Diana ir Gabija.
Tai buvo puiki istorinė-kultūrinė ekskursija, kurios metu ne tik aplankėme istorinius objektus, bet ir žavėjomės Lietuvos gamta. Šis kraštas garsėja savo unikalia gamta, istorija ir kultūriniu paveldu. Seredžiaus, Veliuonos, Jurbarko piliakalniai, mena gynybinę viduramžių pilių sieną. Renesansinės Panemunės ir Raudonės pilys bei dvarų kompleksai mena ir saugo mūsų istorinę praeitį. Pilys ir piliakalniai – mūsų protėvių architektūros meno pavyzdžiai – atskleidžia ūkinę ir politinę Lietuvos istoriją, pasakoja apie senuosius lietuvių karybos būdus.
Kai ankstyvą, labai gražų rudenio rytą, atvykome į pirmąjį kelionės objektą Raudondvario dvarą, ne vienas projekto dalyvis pagalvojo „o koks buvo čia kažkada gyvenusių šeimininkų rytas?“ Dvaro kieme, projekto dalyvės Ugnė ir Silvija, pristatė Raudondvario miestelį, garsėjantį turtinga istorine praeitimi, architektūriniu dvaro ansambliu. Pasakojo apie Raudondvario dvarą, nuo kurio rūmų spalvos ir kilo miestelio pavadinimas. Vėliau apžiūrėjome Raudondvario bažnyčią. Aplankėme tikrai originalų grafų Tiškevičių šeimos kapą, kalbėjome apie šios senos ir garbingos šeimos reikšmę Lietuvos istorijoje. Sustojome prie kompozitoriaus J. Naujalio paminklo.
Sėdę į autobusą keliavome į Vilkiją, Seredžių ir Veliuoną. Vilkijos miestelio istoriją pristatė Paulius. Apžiūrėjome Vilkijos bažnyčia, A. ir J. Juškų etnines kultūros muziejų.
O paskui prasidėjo piliakalnių grandinė. Kopėme į visus. Kaip juokavo gimnazistai, projektas naudingas ir sveikatai.
Seredžiaus miestelį, užkopus ant Palemono kalno, pristatė Greta ir Justina. Anot legendos, čia palaidotas Žemaitijos ir Lietuvos valdovas Palemonas, kuris vėliau čia pasistatęs pilį ir likęs gyventi.
Aplankėme romantizmo stiliaus Belvederio dvarą, kažkada buvusius gražius, pastatytus pagal itališkų toskaniškų vilų pavyzdį rūmus, vadintus Panemunės perlu (gaila, bet šiandien dvaras atrodo apgailėtinai). Grožėjomės, nors ir apleistu, bet kažkada buvusiu gražiu aplink dvarą esančiu parku.
Apie Veliuonos miestelį, kurį XVI a. Žygimantas Augustas užrašė Barborai Radvilaitei pasakojo Miglė, Milena ir Paulina. Miestelis pavadintas pagal čia pat tekantį Veliuonos upelį, o legendose pasakojama, kad šiose vietose stovėjusi mirusiųjų deivės Veliuonos šventykla. Anot metraščių, čia mirė sužeistas Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, todėl vienas iš trijų Veliuonos piliakalnių pavadintas Gedimino Kapo kalnu. Užkopę ant visų piliakalnių, užsukome į Veliuonos dvarą, vieną iš nedaugelio dvarų Lietuvoje, išlaikiusį architektūrinį autentiškumą ir medines klasicizmo stiliau formas.
Tuomet vykome į Raudonės pilį, ją mums pristatė Ignas. Įkopėme ir į joje esantį 30 metrų aukščio bokštą, iš kurio atsiveria graži panorama.
Vėliau aplankėme Panemunės pilį, kurioje mums gidais pabuvo Domas ir Lukas. Šioje pilyje taip pat turėjome įdomią ir smagią užduotį- edukacinę programą “Lobio ieškojimas”.
Pabuvojome Jurbarko mieste. Pervažiavę gražų tiltą užsukome į Kidulius ir Kidulių dvarą, kuriuos pristatė Monika ir Teresė. Aplankėme ir Zanavykų sostinę.
Vienu iš paskutinių aplankytų objektų buvo Gelgaudiškio miestelis ir neoklasicizmo stiliaus Gelgaudiškio dvaras, kuriame buvo filmuotas garsus filmas „Tadas Blinda“. Objektus mums pristatė Gabija ir Ramunė. Kelionę baigėme Griškabūdyje, prie Kristaus Atsimainymo bažnyčios bei naujai pastatyto paminklo kalbininkui Jonui Jablonskui, apie kuriuos pasakojo Mykolas ir Almantas.
Kelionė buvo naudinga, įdomi, prasminga. Mes pagilinome istorines žinias, kartu aplankydami istorines vietas, sužinojome daug naujo, bendravome tarpusavyje, smagiai praleidome laiką.
Grįžę į namus, turėjome užduotį, visa tai, ką pamatėme, perteikti gimnazijos bendruomenei. Gerai padirbėję, išleidome aplankytų istorinių- kultūrinių vietų stendą (kviečiame apsilankyti ir pamatyti. Stendas yra gimnazijos trečiame aukšte), sukūrėme filmą “Istorinės atminties takais 9“, kurį artimiausiu metu pristatysime bendruomenei. Kuriame aplankytų vietų aplanką ir brošiūrą.
Projekto vadovės Vaida Juškienė, istorijos mokytoja metodininkė, Neringa Matusevičienė, istorijos vyresnioji mokytoja.
Projektą finansuoja Kazlų Rūdos savivaldybės administracija. Projektą remia UAB „Šamoto centras“ (direktorius Algimantas Bučinskas), projekto socialinis partneris Kazlų Rūdos savivaldybės viešoji biblioteka (direktorė Vilija Šemetienė)
Visiems nuoširdžiai dėkojame.
Projekto dalyviai
