Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija

Adresas: Atgimimo g. 1, LT-69415 Kazlų Rūda
Įmonės kodas: 190398583
Tel.: (8 343) 68029
El. p.:

Comenius projekto dalyviai susitiko Vengrijoje

Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija kartu su trimis ES šalimis  įgyvendina antrą tarptautinį daugiašalį Comenius projektą „Istoriniai prekybiniai keliai ir jų reikšmė miestui ir regionui”. Jau įvyko darbiniai vizitai Vokietijoje ir Slovakijoje, o pavasarį projekto dalyviai ruošėsi kelionei į Vengriją, sužinoti, pamatyti, analizuoti šios šalies prekybinių kelių reikšmę Europos istorijos vystymęsi.

Po 16 valandų trukusios kelionės mikroautobusu, keturios gimnazijos mokytojos ir penkios gimnazistės, pasiekė Celldömölk mieste gyvenančius partnerius vengrus.

Mokyklos bendruomenė svetingai sutiko projekto partnerius. Be to,  po ilgos kelionės su pasigardžiavimu valgėme pietus, o po to ir vakarienę, kuriuos gamino šios profesinės mokyklos mokiniai bei mokytojai.

Truputį pailsėję projekto dalyviai pradėjo įgyvendinti vengrų paruoštą programą.

Projekto vizito metu ėjome senojo romėnų prekybinio kelio“ Gintaro kelio“ pėdsakais. Pirmiausia Szombately ( Savaria) mieste, Romkert archeologinio parko buvusioje Romos legiono gyvenvietėje. Vėliau, apsilankę Savaria mieste, sužinojome, kad tai  – romėnų miestaS, esantis dabartinio Szombately miesto, Vengrijos vakaruose,  teritorijoje. Antrame mūsų eros šimtmetyje tai buvo garsi metropolija – Romos provincijos sostinė. Už savo turtus miestas turėjo būti dėkingas Gintaro keliui. Jį buvo pradėta tiesti I mūsų eros amžiuje 14- 37 metais imperatoriaus Tiberijaus potvarkiu. I mūsų eros amžiuje šį miestą savo knygoje „Naturalis istorija“ paminėjo Plinijus vyresnysis, o vėliau ir Claudius Ptolomeus.

Stovint ant atkasto autentiško akmeninio Gintaro kelio grindinio ir žinant, kad šio kelio pradžia buvo mūsų Pabaltijyje ir, kad  jis toliau driekiasi pro čia žemyn į pietus iki šiaurės Italijos miesto Akvilėjos,  apėmė keistas jausmas ir suvokimas, kad II mūsų eros šimtmečio gyvenimas nėra vien istorija. Tai, ką mes šiandien turime, kaip pavyzdžiui, mūsų architektūros ir pastatų (grindų) apšildymo sistemas, laidojimo, kūno priežiūros ir maudymosi kultūrą, visa tai jau buvo prieš beveik 2 000 metų ir yra anų laikų pasiekimas naudojamas šiandien.

Pagal romėnų papročius mirusieji buvo laidojami už miesto sienos, o kai miestą apjuosė kapinynas ir vietos neliko, buvo laidojama ir šiapus sienos. Įdomu, kad romėnai turėdami savo dievus, jų sąrašą vis plėtė kaimyninių(užkariautų) šalių dievų sąskaita. Statė jų skulptūras, aukojo aukas ir tikėjo, kad, kuo jų daugiau, tuo daugiau sėkmės bus patiriama įvairiose gyvenimo srityse. Iseum Savariense – romėnų šventovė, pastatyta deivės Izidės garbei .Vienoje salėje matėme įspūdingą teatralizuotą Izidės garbinimo ritualą. 400 metų miestas priklausė romėnams.

Kopėme į Sagbergą – 5 milijonų metų senumo vulkaninės kilmės kalną. Bazaltinę, šio kalno uolieną, romėnai naudojo antkapių ir pastatų statybai. Buvusio kraterio vietoje mūsų gimnazistės atminimui iš akmenų išdėliojo LT.

Sopron mieste nebejaunas, bet entuziastingas gidas energingai vedė mus per visą miestą išilgai sanuotos romėniško miesto sienos ir pralinksmino mus pastebėjimu, kad anuomet mieste geriausia buvo gyvent pirkliams, o šiandien dantų gydytojams, kurių pagrindiniai pacientai ne vietiniai, o austrai. Miesto muziejuje matėme įvairių gintaro dirbinių, mat romėnai iš gintaro gamino viską, net  indus.

Šiltai ir maloniai mus priėmė Celldömölk miesto (12 000 gyventojų) meras Laslo Feher. Priėmimo metu meras pasako apie miesto istoriją, dabartį, sužinojome apie dideles vengrų bendruomenės kaip nacionalinės mažumos problemas Rumunijoje.

Darbinio vizito programa buvo labai intensyvi. Turėjome galimybes akivaizdžiai prisiliesti prie senųjų prekybinių kelių, gintaro kelio ištakų, formuotis patirtį ir supratimą kaip prekybiniai keliai įtakojo valstybių, miestų vystimąsi, žmonių kultūros ir gerbūvio augimą. Paskutinę vizito dieną kiekviena šalis pristatė paruoštus tarpinius projektinės veiklos darbus, aptarė ir apibendrino įvykusią programą.

Atsisveikinome iki birželio 11 dienos, kai visų trijų šalių atstovai suvažiuos į Lietuvą tyrinėti Gintaro kelio ištakų pačioje jo pradžioje prie Baltijos jūros.

R. Bartkuvienė

Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja metodininkė, projekto koordinatorė