Būrelis gimnazistų gavo puikią dovaną- pora gražių dienų be skambučių, be vadovėlių, kai mokėsi pažinti save, šalia esančius ir aplinką, kurioje gyvena. Kad pelnytum tokį džiaugsmą, reikia matyti, girdėti, žinoti, kas vyksta gimnazijoje, tada ne vienos durelės atsidaro.
Taigi dvi pirmas pavasario dienas ne tik Turizmo ir verslo informacijos centras (Atgimimo g. 5), kur rinkosi gimnazistai, bet ir visa Kazlų Rūda kaip kiemas šurmuliavo. Projekto sumanytojai ir vykdytojai Raimondas Klezys, Ieva Brikė, Arvydas Gudas- geidžiamo ir tokio jaunimui reikalingo kultūros ir meno pasaulio žmonės. Atrodo, kad jie visus burtažodžius žino ir be jokių pastangų atveria prasmingiems ieškojimams ir netikėtoms pergalėms jaunus žmones. Laisvė geba užkrėsti šalia esančius ir tikslas ar planas jos nesuvaržo…
Pirmos dienos laikas pralėkė nepastebimai. Kas numatyta, suplanuota, buvo ir padaryta: apsišilta ir susipažinta, išsiaiškintos darbų apimtys, pasivaikščiota ir paviešėta, papietauta ir svečio sulaukta, apsidalinta įspūdžiais apie neįprastą dieną ir numačius rytojaus veiklas atsisveikinta.
Kitos dienos planas kiek pakito, bet kadangi nežinojo, kaip turėjo būti, o kas įvyko, tai labai gerai pavyko, visi ir buvo laimingi bei veiklos kupini! Apšilę, atsiradę patys ir Kiemo kaimynus aplinkoj pažinę, perjunginėdami ėjimo greičius ir susivokę savyje, apkuopę erdvę, į performanso paslaptis gimnazistai buvo panardinti. (Tikėtina, kad grįžus namo paieškos laukely bus suvesta ir Marina Abramovič, ir Ervin Wurm pavardės, juk tai veda tolyn ir gilyn…). https://www.galerijavartai.com/artists/75-erwin-wurm/
Pakeliui dar vizualieji bei scenos menai prisiminti ir pagaliau- paties buvimas medžiaga, pastangos suprasti, kaip būnu erdvėje ir būti joje. Kurtas ir sukurtas performansas remiantis bendra praėjusios dienos patirtimi. O vakar pačių juk viešėta ir svečio sulaukta, taigi gulamasi, klaupiamasi prie balto lapo ir užrašoma, kas liko, įstrigo, svarbiausia… Smagu, gražu, įdomu regėti, kaip atkuriamas žmogus popieriuje!
Po trumpos arbatos pertraukėlės Kiemo vaikai virsta gyvomis skulpūromis. Kai atlikę svarbius mokslo darbus po pamokų ateina ketvirtokai, jie pakliūva į performansą/parodą! Puiki staigmena, susižavėjimas ir įspūdžiai, o paskui ir užduotis jau visiems: paruošti gyvų skulptūrų pasirodymą svečiams, kurie ateis pasidžiaugti Kazlų Kiemu, apžiūrėti nuotraukų, kurių herojai yra jie patys, parodą.
Apie būsimą projektą pirmąkart išgirsta rudenį, kai buvusi gimnazistė Karolina Kinkaitė iš Kultūros centro žinią apie Kiemą atnešė. Prieš pusantro mėnesio gandas vėl ataidėjo, bet sureagavo tik trys abiturientai, atėję į pasimatymą su savo buvusia mokytoja Odeta Pučinskiene. Pusmečio pabaiga, kontroliniai, atsiskaitymai, paskui šimtadienio darbymetis… Kitąsyk susirinko jau gerokai solidesnis būrys. Namų darbus padedami Odetos ir Karolinos gimnazistai atliko- tarp tūkstančių surado tris žmones, kuriuos panorėjo pažinti patys ir parodyti visiems pažįstamiems ir nepažįstantiems. Į savo gyvenimus vartus atvėrė Danutė Naujokaitienė, Ramutė Sarapinavičienė ir Gintaras Margelis.
Danutė įsileido į namus, Ramutė priėmė darbe, o Gintaras į svečius pas Kiemo žmones atkako. Kiek ir kaip per valandą gali pažinti žmogų? Ko gero, kiek jis leis ir kiek pats pajėgsi… Šis bei tas žinoma buvo, bet po susitikimo/pasimatymo klausimų, minčių, tikėtina, ir kilo, ir liko visoms pusėms. Sukaupta išmintis, laiko patikrintos tiesos, prisipažinimai ir tai, ką tarp eilučių rasi, jei ieškosi: „gyvenk kiekvieną dieną, kad paskui nesigailėtum, jog praleidai jas be tikslo“, „kai vienas užtyla, kitas turi nusileist“, „turėk savo vertę ir neapsunkink savęs“, „jūs gudresni, su jumis pavojinga“, „nelinkėk kitam to, ko pats nenorėtum gauti“, „sėsk, du-pėrvertinau“… Rašantys, kuriantys, grojantys, dainuojantys, mylintys ir gražiai gyvenantys, užauginę ir auginantys, slepiantys nuoskaudas, menantys pirmąją meilę, nakčiai rašikliuką prie lovos pasidėję, kad mūzą pagaut spėtų, nebaigę muzikinės ir neišmokę chemijos, akmenų kišenėse nenešiojntys ir drąsiai į akis gyvenimui žvelgiantys, nes jis sustato viską į vietas ne taip, kaip nori, bet vis tiek gerai…
Vieni Kazlų Kiemo herojai kitą dieną vėl į pamokas gimnazijoj, kiti į nepabaigiamas gyvenimo studijas bekraštes, kurios sutupia į eilėraščių knygutes, melodijas, paveikslus, nėrinius, mezginius, net į pyragus, kuriais vaišinamasi su meile…
Sunkokai įsibėginėjęs, bet paskui šuoliu per Kazlų Rūdą pralėkęs projektas „Kiemas“ paliko tik prisiminimuose. Atvėręs vartus, supažindinęs su žmonėmis, kurie gyvena tame pačiame mūsų visų miestelyje, išvažiavo kitiems durų ieškoti… Užsukusių tomis dienomis į Kazlų Kiemą kišenės pilnos įspūdžių, vaizdų, patirčių, kurie neišblėsta.
Gimnazistai žino, kad paskutiniai mėnesių penktadieniai ypatingi: ne į kuprinę, o į prosenelės lagaminėlį knygas susidėt gali, kitąkart kasdienį mokyklinį drabužėlį į filmo herojaus rūbą iškeisti ir Batuotu katinu ar Rouz pabūti leidžiama… Kai girdi, matai, tada ir Kiemo vartus randi…
