Gimnazija turi tradicinį Mokytojo dienos scenarijų, kurio ištikimai laikosi daugelį metų. Abiturientai tampa vienos dienos mokytojais, o tikrieji visų dalykų žinovai salėje arba trisdešimto kabineto aukštybėse linksminami, vaišinami, egzaminuojami ir kitaip šokdinami. Nei vieniems, nei kitiems nuobodu ar liūdna tikrai nebūna.
Ir tų pačių, ir vis kitų gimnazistų būrelis šią dieną pabėga iš gimnazijos, nes prisimena, kad reikia pasveikinti mokytojus, kurie pamokų jau neturi. Nespėti padaryti darbai užbaigiami bibliotekoje, gėlės suskintos, sveikinimai paruošti, Romukas ir kelias laukia! Džiaugsmas, kai durys atsiveria, o nustebęs veidas šypsena nusidažo, nerimas užsukus į nebylius namus, liūdesys paaiškėjus, kad kitąmet į šitą penktą aukštą kopti nereikės, nes mokytoja jau nepajėgia viena gyventi ir ją išsivežė artimieji…
Vakare gimnazijos salėje, ko gero, naujos tradicijos užuomazga- šventinis koncertas ir angelams sargams, ir socialiniams darbuotojams, ir mokytojams.
Pernakt kapinaitėse prie žvakės liepsnelės šildysis išėjusiųjų atmintis, o rytojaus dieną vėl vieni į pamokas, kiti į tarnybą…
Viktoras Gimnazijus
