Gegužės 19 – tosios rytą sulaukėme ilgai lauktų svečių iš užsienio – daugiašalio tarpmokyklinio Comenius projekto „Istorinių prekybinių kelių reikšmė miestui ir regionui” dalyvių. Tai buvo paskutinis dvejus metus trukusio projekto dalyvių susitikimas, aštuntasis darbinis vizitas ir kartu projekto užbaigimas.
Į Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnaziją atvyko 10 mokytojų ir 17 mokinių iš Slovakijos, Vengrijos ir Vokietijos partnerinių mokyklų. Kartu su mokytoja, projekto koordinatore Regina Bartkuviene, pora gimnazistų ir užsieniečių grupė išvažiavome susipažinti su Kaunu, juolab, kad jau ankstyvaisiais mūsų eros amžiais vietovė Neries ir Nemuno santakoje buvo žinoma kaip prekybos su Vakarų kraštais taškas.
Geležinkelio stotyje pasitikome delegaciją iš Vokietijos ir pasukome Kauno pilies link, pasižvalgėme Kauno rotušės aikštėje, Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, ir žinoma, Laisvės alėjoje ir Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje.
Po ekskursijos po Kauną parvykome į Kazlų Rūdą, tiksliau į Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnaziją. Čia projekto dalyvių laukė gimnazijos bendruomenė.
Direktorė Irena Raulinaitienė nuoširdžiai pasveikino skaitlingą „Comenius šeimą“, nes per visą eilę projekto vykdymo metų tapome gerais ir artimais pažįstamais. Gimnazijos šokėjai ir muzikantai dovanojo svečiams nuotaikingą koncertinę programėlę. Koncerto pertraukos metu vyko viktorina, skirta “patikrinti” užsieniečių žinias apie Lietuvą. Po to buvo apibendrinta projekto veikla per dvejus metus. Jos metu mūsų gimnazijos projekto dalyviai pristatė parengtą galutinį projekto produktą.
Vakarą praleidome ant Jūrės kaime esančio ežero kranto, J. Kazlo sodyboje. Pikniko metu dalyviai artimiau susipažino, šnekučiavosi apie savo šalių gyvenimą, mokymąsi, draugus, projekte įgytą patirtį ir įspūdžius, rstėsi valtimis, o drąsesnieji „skriejo“ lyno trasa virš ežero. Valgėme skanus šašlykus, ragavome kitų šalių saldumynus. Tokie betarpiški susitikimai gamtoje ilgam išlieka atmintyje kaip gražiausi ir linksmiausi prisiminimai.
Kitos dienos ankstyvą rytmetį leidomės į kelionę Biržų link. Dalyvavome edukacinėje programoje Biržų pilyje „Žaldoko alus“ . Susipažinome su senosios aludarystės reikmenimis, naminio alaus gamybos technologija ir aukštaičių vaišingumą menančiomis tradicijomis. Susėdę už balta staltiese padengto stalo ragavome giros, sūrio, duonos, daigintų kviečių. Kartu su folkloro ansambliu, propaguojančiu archaišką krašto etnomuzikavimo savitumą ir vaišių dainas, dainavome bei grojome ir šokome lietuvių liaudies šokius ir mes su vokiečiais, slovakais ir vengrais .
Pasiekę Šiaulių kraštą kopėme į Jurgaičių (Domantų) piliakalnį, dažniau vadinamą Kryžių kalnu. Kvapą gniaužė tūkstančiai kryžių ir kryželių, atkeliavusių iš viso pasaulio.
Vakare pasiekėme Klaipėdą. Ramiai pasivaikščiojome Danės pakrante, grožėjomės senamiesčiu.
Būdami Klaipėdoje įsitikinome, kad Baltijos gintaras, kurio apdirbimo tradicijos išliko per daugelį amžių iki šių dienų ir toliau tebepuoselėja amatus, yra tautinio mūsų paveldo dalis.
Šiandien lietuviškojo aukso apdirbimo technika pakito nežymiai, nors dirbiniai įgijo taisyklingesnes formas, kurios atspindi naujausias mados tendencijas.
UAB „Amber queen“ įmonės dirbtuvėse stebėjome pirminio gintaro apdorojimo ir papuošalų gamybos procesus. Vėliau užsukome į senamiestyje esančią šios firmos gintaro parduotuvę- muziejų pasigėrėti retais gintaro meistrų darbais, o mūsų svečiai iš vakarų įsigijo žaismingų pakabukų ir vėrinių lauktuvėms.
Tęsti Gintaro kelio programos išvykome į Palangą. Išnuomotais dviračiais leidomės į 25 km žygį. Keletas valandų šviečiant saulei kopų ir pušynų apsuptyje išilgai Baltijos pakrantės, neprailgo, tad grafų Tiškevičių dvare įsikūrusį Gintaro muziejų pasiekėme lengvai ir džiaugsmingai. Išklausėme įdomaus gidės pasakojimo apie gintaro istoriją ir reikšmę senovės tautų gyvenime, apžiūrėjome turtingą muziejaus sukauptą kolekciją.
Po to išvykome į šių metų Europos kultūros sostinę – Rygą.
Vaikštinėjant po Rygos senamietį tarp didingos architektūros pastatų žavėjomis jų puošnumu, įmantrumu. Ryga mums kai kuo priminė savąjį Vilnių, bet abu miestai turi ir ryškių išskirtinių detalių.
Vakare, pasivaikščioję Dauguvos pakrante, atsikvėpėme po pilnos įspūdžių ir informacijų (apie jugendo stiliaus kvartalą, senamiestį ir senąją Rygos istoriją) dienos.
Paskutinį kelionės rytą apsilankėme garsiajame miesto turguje, atsisveikinome su vokiečių grupe ir patraukėme namo su likusiais svečiais.
Grįžus į Kazlų Rūdą slovakų grupė paprašė mus aprodyti ir plačiau supažindinti su mūsų miesteliu. Mielai sutikome ir smagiai praleidome paskutinį vakarą kartu su draugais užsieniečiais.
Draugai. Šiuo žodžiu dabar vadiname žmones, sutiktus projekto metu. Ši kelionė, kaip ir kiekviena Comenius išvyka, suteikė daug žinių, praturtino akiratį, leido pažinti kitas kultūras, patobulinti komunavimo užsienio kalba įgūdžius.
Ši projekto programa suteikė galimybę susipažinti, suprasti, gyvai prisiliesti prie istorijos, pabuvoti prie istorinių prekybinių kelių, kažkada davusių pradžią tautų vystymuisi ir jų suartėjimui.
Gintaro kelias – senovinis prekybos kelias, kuriuo buvo gabenamas gintaras. Tai keliais jungęs ir jungiantis šio projekto dalyvių šalis. O Lietuva, kurios krantus skalauja Baltijos jūra, dar ir šiandien išmetanti gintaro, buvo toliausias kraštas iš šiame projekte dalyvavusių šalių. Kraštas, apie kurį rašė dar istorikas Tacitas savo veikale “Germania”, teigdamas, kad čia gyvena aisčių gentys, kurios renka gintarą.
Prašome apsilankyti mūsų projekto tinklalapyje ir susipažinti su buvusių projekto vizitų medžiaga, jau nuveikta ir tebevykdoma veikla:
http://comenius4handelsstrassen.pbworks.com/w/page/62030928/FrontPage
Projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai.
Arūnė Makarevičiūtė
projekto dalyvė, Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija
