Gimnazijos bendruomenės džiaugsmui paskutinį rugsėjo ketvirtadienį išaušo graži Žygių diena.
Tradicija paskutinę rugsėjo savaitę paminėti Turizmo dieną gimnazijoje gyvuoja seniai. Kitados kūno kultūros mokytojai Natalija Popova, Joleta Norkienė, Arūnas Deltuva, Vokiškų kalnų apylinkėse paruošę visokių rungčių ir užduočių, sukviesdavo gimnazijos pirmokus, kurie per kelias valandėles ir stovyklavietes įsirengavo, ir grybaudavo, ir auklėtojas su rogutėm nuo smėlio kalno nutraukdavo… Ilgai gyvavęs renginys savaime nublėso ir atsirado noras ne tuos pačius takus minti, o vis naujų kelių paieškoti.
Pernykštės Žygių dienos patirtis padiktavo maršrutus, kurie buvo siūlomi ir šiemet. Didžiausio susidomėjimo sulaukė šauliai- vietoj projekte numatytų dvidešimties atsirado net keturiasdešimt vienas gimnazistas, norintis išbandyti šaulystę! Su Zyplių dvaro valdomis pernai jau susipažino dvi grupės, tad šiemet šiai krypčiai didelio susidomėjimo nesulaukus du būriai (vietoj numatyto vieno) pasirinko pažintį su Paežerių dvaru. Skautai Kazlų Rūdos miškus išvaikščiojo praėjusiais metais, tad šįkart kelias vedžiojo po Bagotąją ir jos apylinkes. Dviračiuotojų būrelis išbandė naująjį dviračių taką į Višakio Rūdą, o gausi vaikščiotojų komanda nupėdino į Ąžuolų Būdą, kur žirgu jodinėjo, septynis šuniukus bei ponį vedžiojo, susipažino su draugišku „Ąžuolų vilos“ ūkiu, kur be jau minėtų gyvūnų sočiu gyvenimu džiaugiasi ožkos, avys, kalakutai su antimis, ir kupini įspūdžių parėjo namo. Paskutinysis maršrutas išvedė gimnazistus į Birštoną, kur trylika tūkstančių žingsnių nueita, daugiau kaip tūkstantis laiptelių įveikta kopiant į Vytauto kalną ir apžvalgos bokštą. Gimnazijos pirmokams po dviejų dienų „Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso“ teorinės dalies trečioji buvo skirta praktikai. Taigi savais keliais išžygiavo ir jie.
Pamatyta, sužinota, patirta daug. Žygiavusieji su šauliais susipažino su labai panašiomis į tikras ginklų kopijomis, žaidė karinį/sportinį žaidimą, išmoko statyti palapinę, pamatė rikiuotės pratimus. Skautų žygio dalyviai pagerbė partizanų vado Jono Rimšos ir jo žmonos atminimą jų žuvimo vietoje uždegdami žvakutę ir sugiedodami Lietuvos himną. Žygiui pasirinkusieji XVI-XVII a. statytą Paežerių dvarą ne tik dalyvavo edukacinėje proramoje, kurioje draugiškai konkuravo šešios komandos, bet ir aplankė J. Basanavičiaus gimtinę. Mynę į Višakio Rūdą ir atgal ne tik sužinojo, kad Višakio Rūda įkurta 1731 m., kad Lietuvoje yra trisdešimt viena vieta, kur buvo apsireiškusi Šv. Mergelė Marija, o didžiausia Lietuvos medinė bažnyčia yra Višakio Rūdos, bet ir išvydo galingo gamtos šėlsmo padarinius, kai perpus perlaužtų ar su šaknim išrautų storiausių medžių pakelėse priguldyta. Nejauku buvo ir ir dėl kariniame poligone vykdomų šaudymų.
Minčių, jausmų, pasiūlymų įvairių ir daug Žygių dieną kilo! Vieni mano, kad tokios išvykos turėtų trukti visą dieną, nes nespėjama visko apžiūrėti, yra galvojančių, kad bent pora kartų per metus reikėtų žygius organizuoti, galėtų ir daugiau veiklų pasirinkimų būti, kad Sporto centras nuomotų dviračius, irgi gerai būtų!
Nors žygio su šauliais dalyviai prisipažino, kad mokiniams norisi daugiau užduočių ir mažiau vaikščiojimo, bet sakinį užbaigė šypsenėle. Gražus ir jų pasidalinimas emocijomis, mintimis: „Geriausia kompanija, nuostabiausi mokytojai. Kartosim (vietoj taško nupiešta širdelė!)!“
Taigi nueita daugiau kaip 65000 žingsnių (apie 50 km.), dviračiais nuvažiuota apie 30 km. Žygių dienoje dalyvavo 120 gimnazistų ir 16 jų mokytojų.
Ko gero, visi jie pritartų žygio pėsčiomis po Paežerių dvaro valdas dalyvių nuomonei: „Visi džiaugėmės, jog turėjome galimybę dieną praleisti kitaip, ypač gamtoje!“
