Šių metų lapkričio mėnesio 11dieną su Kazlų Rūdos Kazio Griniaus ekologiniu projektu „Ekotera“ ir biologijos mokytojomis Jurgita Tiškevičiene bei Indre Plioplyte, vykome į pažintinę – edukacinę ekskursiją į Žuvinto biosferos rezervatą ir A. Majaus avių vilnų karšyklą – verpyklą.
Vos tik atvykome į Žuvinto biosferos rezervatą, mus pasitiko gidė, kuri itin kruopščiai aprodė visus šio rezervato muziejaus eksponatus, plačiai papasakojo Žuvinto ežero istoriją, jo nykimo padarinius, parodė jame gyvenančius gyvus organizmus paveiksluose bei iškamšose. Žinioms įtvirtinti žiūrėjome filmuotą medžiagą apie Žuvinto rezervatą visais metų laikais.
Vėliau siaurais laiptukais pakilome į paukščių stebėjimo bokštelį, kuriame modernių žiūronų pagalba stebėjome paukščius, kurių net ir tokį vėlyvą rudenį dideli pulkai. Sunkiai mums sekėsi atpažinti paukščių balsus, nors pačius paukščius atpažinome puikiai. Įrengtais takais vaikščiojom Žuvinto ežero pakraščiais, kurie visai neprimena ežero pakrantės, o ištisus aukštapelkės plotus, nes vidutinis ežero gylis vos šešiasdešimt centimetrų arba sausi žolynų plotai.
Važiuojant namo, užsukome į Skriaudžiuose esančią avių vilnos karšyklą – verpyklą. Nors daugybę kartų pro šoną pravažiuodavome ir niekad neužsukdavome, o be reikalo, nes šeimininkas malonus, šiltas žmogus, kuris negailėdamas laiko papasakojo, kaip pradėjo vilnas dirbti, kad pradžioje, tai buvo, tik hobis, o dabar pelningas verslas. Realiai pademonstravo visą gamybos procesą: nuo vilnos nukirpimo, išplovimo, karšimo iki siūlų suverpimo bei dažymo. Šis praktinis užsiėmimas buvo tikrai labai įdomus, nes niekur nebuvome jo matę.
Ypatinga ši diena, ne tik saulėtu ir šiltu oru, bet ir tuo, kad nei vienas iš mūsų šiose vietovėse nebuvom buvę, o dabar aplankėme ir kitiems rekomenduojame…
„Ekotera“ projekto nariai
