Jau aštuntus metus Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijoje gyvuojantį projektą „Istorinės atminties takais 8“ projekto dalyviai pradėjo kelione po Šiaulių kraštą. Dar pavasarį buvome numatę šį maršrutą, aplankant šio krašto istorines – kultūrines vietas. Rugsėjo mėnesio pabaigoje suderinę maršrutą, aptarę būsimą susitikimą su Pakruojo „Atžalyno” gimnazijos gimnazistais, išvykome į dviejų dienų istorinę kelionę.
Kaip ir kiekvienais metais visi projekto dalyviai kelionės metu turėjo filmuoti, fotografuoti, pristatyti numatytą istorinį – kultūrinį objektą. Pastaroji užduotis nėra lengva net ir projekto „senbuviams“ ir ypač nemažas išmėginimas tai naujiems projekto nariams. Bet šią užduotį visi įvykdėme gerai. Aišku, truputį klydome, jaudinomės, kai ką pamiršome, bet tai tik pagyvino mūsų pristatymą. Didelį darbą dirbo mūsų filmuotojai ir fotografuotojai. Įdomu ir linksma grįžus į gimnaziją buvo žiūrėti filmuotą medžiagą (iš jos vėliau bus sukurtas puikus, informatyvus filmas) bei nuotraukas. Aptarėme, kas pavyko, ką galėtume daryti kitaip.
Ką projekto dalyviai aplankė, pamatė, patyrė, šioje kelionėje?
Pirmasis istorinis objektas buvo Baisiogalos dvaras. Pauliui jį pristačius, kilo rimta klausimas: kokio architektūros stiliaus šie rūmai? Vieni sakė, kad tai klasicizmo statinys, kiti baroko. Sveikas ginčas parodė, kad gimnazistai nemažai žino apie įvairius architektūros stilius.
Aplankę Šeduvos malūną ieškojome Šeduvos dvaro. Įdomu buvo tai, jog kai vietinių gyventojų paklausėme kur yra Šeduvos dvaras, niekas to nežinojo, bet pasakė kur galima rasti Raudondvario dvarą. Pasirodo jau nuo seno žmonės nevartojo Šeduvos dvaro vardo/pavadinimo.
Nuvykę į 17 a. įkurtą Burbiškio dvarą pastebėjome, kad šis dvaras savo išdėstymu ir pastatais skiriasi nuo daugelio kitų Lietuvos dvarų.
Užsukome į Kleboniškio etnografinį kaimą. Šis kaimas yra įvardijamas kaip vienas iš geriausiai išsilaikiusių Lietuvos gatvinių kaimų ir yra įdomus tuo, kad jį sudaro viena pagrindinė gatvė su statmenai, bei įžambai išdėstytomis trobomis, pastatais.
Buvome užlipę ir ant Kleboniškio piliakalnio. Manoma, kad ant piliakalnio stovėjo įtvirtinta senovės lietuvių šventykla.
Aplankėme Rozalimo miestelį, urbanistikos paminklą su unikalia medine architektūra ir netaisyklingos formos aikšte.
Nuo jo važiavome į ilgai lauktą Pakruojo dvarą, kuriame išlikęs didžiausias 26 dvaro pastatų kompleksas (ansamblis) Lietuvoje. Mano manymu, šis dvaras, buvo pati įspūdingiausia kelionės vieta. Didžiausią įspūdį paliko jo architektūra bei bausmių rūsys. Taip pat turėjome labai gerą gidę, kuri įdomiai papasakojo apie senovės tradicijas.
Vakare atvykome į Pakruojo „Atžalyno“ gimnaziją, kurioje mus šiltai pasitiko gimnazijos direktorius, direktoriaus pavaduotoja, psichologė bei gimnazistai. Iš pradžių visi kartu išėjome į miestą ir gavome iš gimnazistų edukacinę užduotį: surasti ir pažymėti svarbiausius Pakruojo miesto objektus duotuose aplankuose. Taip susipažinome su miestu.
Vėliau, apžiūrėjome „Atžalyno“ gimnaziją. Gimnazijos muziejuje, gimnazistės, mums pasakojo apie mokyklos tradicijas, veiklą, patį muziejų, miestelio istoriją.
Gimnazijos salėje mes pristatėme savo mokyklą. Įdomiai apie mūsų veiklą ir gyvenimą Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijoje pasakojo Gaja ir Ieva.
Vakare, mokyklos salėje, mus ir „Atžalyno“ gimnazijos mokinius, su smagiomis užduotimis ir žaidimais pasitiko Pakruojo jaunimo centro narė Inesa. Šiltas ir malonus bendravimas truko keletą valandų.
Pernakvoję Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijoje toliau tęsėme savo kelionę. Aplankėme Naisių kaimą. Visiems įspūdį paliko Baltų dievybių muziejus. Meškuičiuose kalbėjome apie lietuvių kovas su bermontininkais.
Kai artėjome prie Saulės mūšio vietos Jauniūnuose ne vienas pagalvojome, koks reikšmingas Lietuvos istorijai buvo 1236 m. vykęs mūšis tarp žemaičių ir Kalavijuočių ordino kariuomenės, kuriame buvo sutriuškintas Kalavijuočių ordinas.
O nuo Saulės mūšio vietos pajudėjome link kitos unikalios ir gausiai lankomos vietovės – Kryžių kalno (Jurgaičių k.). Šioje vietoje tvyrojo visiška didybė ir ramybė. Užsukome į vienuolyne, esančiame už Kryžių kalno, vykstančias mišias.
Iš čia važiavome į Šiaulius. Apžiūrėjome miestą. Projekto dalyviai pristatinėjo miesto simbolį „Šaulį‘, „Zoknių aerodromą ir kt. Istorinę kelionę su daina baigėme Radviliškyje.
Išvyka buvo naudinga, įdomi, informatyvi, smagi. Pagilinome istorines žinias, aplankėme įvairias istorines – kultūrines vietas, patyrėme daug gerų įspūdžių, susiradome naujų draugų.
Tai buvo tik projekto veiklos pradžia. Dabar sisteminame surinktą medžiagą, kuriame filmą, ruošiame aplankytų istorinių vietų nuotraukų stendą.
Šiais metais turime dar ir kitą užduotį – aplankyti Kazlų Rūdoje gyvenančius tremtinius ir užrašyti jų prisiminimus apie patirtus išgyvenimus tremtyje. Iš surinktos medžiagos ruošime aplankus. Planuojame gimnazijoje suorganizuoti susitikimą su tremtiniais.
O pavasarį esame numatę kelionę į Tolminkiemį, aplankyti Kristijono Donelaičio muziejų.
Prasminga ir naudinga veikla projekte, jame gimstančios vis naujos idėjos, leidžia mums tobulėti, gilintis į Lietuvos istoriją, ugdyti savyje pagarbą savo kraštui, jo žmonėms.
Pilietinio ir tautinio ugdymo projektą „Istorinės atminties takais 8“ finansuoja Kazlų Rūdos savivaldybės administracija.
Projektą remia UAB „Šamoto centras“ direktorius Algimantas Bučinskas.
Projekto socialinis partneriai: Kazlų Rūdos savivaldybės viešoji biblioteka, Pakruojo „Atžalyno“ gimnazija.
Monika Stankevičiūtė,
Projekto dalyvė
Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija 2a klasė
