Etnokultūrinė vaikų vasaros poilsio stovykla „Kupolė“

2015m. birželio 8-16 dienomis, Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijoje buvo vykdoma etnokultūrinė dieninė vaikų vasaros poilsio stovykla „Kupolė“. Joje dalyvavo 15 (1-2 klasių), šios gimnazijos mokinių.

Savaime suprantama, jog šiandieninei mokyklai, vykdančiai valstybės strategijos nuostatą, svarbu išsaugoti tautinę tapatybę kaip europinę vertybę, ypač etninę kultūrą, pilietiškumą, bendrakultūrinę kompetenciją. Be to, visiems jau seniai yra žinoma problema, jog visuomenėje, o ypač mokyklose, trūksta etininės kultūros krypties švenčių, stovyklų vaikams, teorinių praktinių seminarų mokiniams, tam tikros etninės kultūros srities mokomojo pobūdžio renginių, aktyvinančių tradicijos plėtrą. Taigi, vienas iš būdų šiems tikslams pasiekti ir įgyvendinti ir buvo ši etnokultūrinė vasaros stovykla vaikams.

Programos „Kupolė“ tikslas – ugdyti mokinių domėjimąsi etnokultūra, formuojant socialinio, etninio, moralinio brendimo prielaidas bei vertybines nuostatas. Visa stovyklos veikla buvo susijusi ir suplanuota būtent šiam tikslui pasiekti. Be to, 2015 – ieji metai yra paskelbti etnografinių regionų metais, taigi ši stovykla – puiki alternatyva tai paminėti.

Visą stovyklos laikotarpį, mokiniai, kartu su mokytojomis, lankėsi įvairiuose etnokultūrinio paveldo objektuose. Įprasta stovyklos diena prasidėdavo pusryčiais Kazlų Rūdos pagrindinės mokylos valgykloje, tuomet, iki pietų, buvo vykdoma tam tikra suplanuota veikla, o papietavus vykdavo veiklos pratęsimas arba naujo etnokultūrinio objekto lankymas.

Veikla stovykloje buvo išties įvairi ir naudinga: be etnokultūrinių objektų lankymo, mokiniai buvo supažindinami su audimo, pynimo technologija ir būdais. Štai antrąją stovyklos dieną, visi stovyklautojai vyko į kūrybines dirbtuves – „Etnokultūros paveldas Kazlų Rūdoje“. Užsiėmimai vyko pas tautodailininkę Danutę Naujokaitienę, kuomet vaikai buvo mokomi pinti juostas, įvairių puošybos elementų ir audimo. Likusią dienos dalį dalyvavo ne mažiau etnokultūrai artimoje veikloje – praktiniame užsiėmime su ansambliu „Sūduonia“, kurio metu visi stovyklautojai turėjo galimybę ne tik stebėti generalinę repeticiją, bet ir kartu su ansambliečiais mokėsi lietuvių liaudies šokių, žaidė žaidimus, minė minkles. Po šių užsiėmimų buvo stebimas kanklių, kaip išskirtinį autentiškumą turinčio instrumento, pristatymas. Čia stovyklautojai galėjo pasidžiaugti vieno iš savo draugų, Luko Macijausko, pasiekimais – jis yra respublikinio konkurso „Tramtatulis“ diplomantas ir kartu su visa „Sūduonios“ ansamblio komanda kankliavo stovyklos dalyvių stebimoje generalinėje repeticijoje.

„Kupolės“ programą tęsė kelionė į patį mūsų regiono, Suvalkijos, centrą – Marijampolę, kur buvo apžiūrimas ir tyrinėjamas šio miesto etnokultūrinis paveldas, o Marijampolės krašto muziejuje buvo dalyvaujama edukacinėje programoje „Tautinių kostiumų istorija ir jų pristatymas“. Šios programos metu etnologas Laurynas Bernotas supažindino stovyklos dalyvius su suvalkiečių tautinių kostiumų detalėmis bei juostų pynimo technologijomis. Nieko nelaukdami ir apimti didelio entuziazmo, visi stovyklautojai puolė kruopščiai atkartoti etnologo nuorodas – pynė juostas patys. Ypač savo darbu gėrėjosi du stovyklos dalyviai – Lukas ir Virginija: „Juosta išties gavosi labai graži ir įdomi. Tai nauja ir be galo įdomi įgyta patirtis“.

Kita išvyka nebuvo tolima, tačiau be galo įdomi – tai netoliese Višakio Rūdos esanti ir naujai besikurianti Kardokų kaimo bendruomenė, išsiskirianti ne tik sveikos gyvensenos puoselėjimu, bet ir ypatingu gamtos, kaip moralinės vertybės vertinimu bei nevartotojiško gyvenimo būdo propagavimu. Čia stovyklautojai turėjo galimybę bendrauti su šiais žmonėmis bei išklausyti paskaitą ne tik apie etnokultūrinę patirtį, bet ir apie sveiką gyvenseną bei gilesnį savęs, kaip asmenybės, pažinimą.

Pati tolimiausia ir, neabejotinai, taip pat daug įspūdžių suteikusi išvyka – Rumšiškių liaudies buities muziejus. Tai, ko gero, buvo pats ryškiausias etnokultūrinio paveldo objektas, kadangi buvo susipažinta su visų Lietuvos etnografinių regionų senovine buitimi, papročiais ir tradicijomis. Popietinė šios dienos veikla prasidėjo paskaita „Etnokultūra šiuolaikinėje visuomenėje“. Iš pradžių ši tema pasirodė niekuo neišsiskirianti ir neintriguojanti, tačiau išklausius paskaitą, ji visus tiesiog pribloškė savo unikaliu ir intriguojančiu turiniu, kuris išties nepaliko abejingų.

Dar viena kelionė – Birštono miesto lankymas. Šis miestas jau seniai garsėja plačiu turizmu bei įvairiais etnokultūriniais objektais. Vienas iš jų – tai „Kupolės“ dalyvių aplankytas Vytauto kalnas, nuo kurio viršūnės atsiveria nuostabus vaizdas į Nemuno upės kilpą. Pasak mokinių, „nors lipti buvo ir sunku, bet dėl tokio vaizdo verta“.

Paskutinė ir, ko gero, didžiausią įspūdį palikusi išvyka – tai garsiojo Gelgaudiškio dvaro lankymas. Čia mokiniai buvo supažindinami su Mažosios Lietuvos regiono kultūros tradicijomis: apžiūrėjo senovinę ir itin įspūdingą dvaro architektūrą, sužinojo visą jo istoriją ir galiausiai buvo mokomi senovinių kilmingųjų šokių žingsnelių. „Dvaro poniai pakvietus patiems išbandyti ir pasimokyti senovinių šokių, iš pradžių mums net kojos nutirpo, tačiau vos tik išgirdome pirmuosius šokio muzikos akordus bei užsidėjome įmantrias senovines skrybėlaites, atrodė, kad kojos pačios kilnojasi. Ne vienas pasijautėme lyg esame šio dvaro šeimininkai Komarai“, – palikdami Gelgaudiškį dalijosi emocijomis stovyklos dalyviai. Paskutiniosios išvykos pratęsimas vyko Zyplių dvare, kuriame buvo apžiūrimas įvairus šio krašto etnokultūrinis paveldas.

Stovyklą užbaigė pasibuvimas prie vieno iš garsiausių mūsų regiono objektų – Višakio Rūdos šaltinėlio. Čia mokiniai pietavo, aptarė visą stovykloje praleistą laiką, dalijosi patirtais įspūdžiais. Iš daugelio gimnazistų atsiliepimų galima spręsti, jog stovykla išties buvo įdomi ir naudinga: „Savaitė stovykloje buvo labai įdomi. Ji patiko todėl, kad beveik kasdien keliavome, aplankėme įvairius Suvalkijos regiono miestelius, susipažinome su unikaliais žmonėmis, pagilinome žinias apie savo etnografinį regioną, 19a. tradicijas, papročius ir madas jame“. Taigi, ši stovykla išties buvo naudinga ne tik etnokultūrinių žinių turtinimui, bet ir apskritai kiekvieno mokinio bendram išprusimui bei akiračiui plėsti.

Stovyklai vadovavo ir jos veiklą organizavo lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Eugenija Kazlauskienė bei kūno kultūros ir psichologijos mokytoja metodininkė Joleta Norkienė.

Dėkojama „Sūduonios“ ansamblio vadovei Eglei Bernotienei, Kazlų Rūdos Viešajai bibliotekai, Kardokų bendruomenei, Rolandui ir Aušrai Vaičiūnams.

Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos

vaikų vasaros poilsio stovyklos „Kupolė“ dalyviai

Skip to content