Savaitę pradėjome susitikimu Marijampolėje su Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonų savivaldybių mokytojais, švietimo skyrių ir mokyklų vadovais.
Kaip ir kitose savivaldybėse, aptarėme ugdymo turinio atnaujinimą, naują Gyvenimo įgūdžių programą, įtraukties principo įgyvendinimą.
Susitikau ir su minėtų savivaldybių merais ir vicemerais aptarti klausimų, susijusių su įtraukties principo įgyvendinimu, antrosios užsienio kalbos mokymu, profesiniu mokymu.
Iš savivaldybių vadovų išgirdau, kad dalis būsimų šeštokų toliau renkasi antrąją užsienio kalbą rusų, o ne vokiečių ar prancūzų, net jei mokykla ir gali pasiūlyti tokią galimybę. Todėl raginu tėvus rūpestingai patarti vaikams renkantis antrąją užsienio kalbą, „aš tau padėsiu mokytis, nes pats moku“ nėra tinkamas argumentas. Ypatingai karo Ukrainoje kontekste, toks tėvų požiūris tikrai stebina. Juo labiau, kad vokiečių, prancūzų ir kitos ES kalbos suteikia plačias karjeros galimybės ir praturtina kultūrinę erudiciją.
Sutarėme, kad merai ir švietimo skyriai aktyviai dirbs su mokyklomis šiais klausimais.
Priminsiu, kad ministerija priėmė sprendimą nuo 2025 m. neberengti rusų – antrosios užsienio kalbos – valstybinio brandos egzamino. Valstybiniai brandos egzaminai bus organizuojami tiktai iš pirmųjų užsienio kalbų: anglų, vokiečių, prancūzų.
Suprantame, kad mažėjant rusų kalbos populiarumui ir keičiantis mokinių ir jų tėvų požiūriui, rusų kalbos mokytojams mažės darbo krūvis. Lietuvai svarbus kiekvienas mokytojas. Todėl kviečiame juos įgyti papildomų kito dalyko kompetencijų. Ministerija yra numačiusi papildomų lėšų ir kviečia pasinaudoti galimybe įgyti mokomojo dalyko, taip pat ir Europos Sąjungos kalbos, ar pagalbos mokiniui specialisto kompetencijų.
