Vaikų kasdienybę ir laisvalaikį užvaldė televizija ir kompiuteriai. Tuo tarpu judėjimas ir kūno stiprinimas lieka kažkur nuošalyje. Daugelis tėvų turėtų savęs paklausti: „Ar mano vaikas juda pakankamai?“
Nors visi mes buvome vaikai, tačiau kartais tikrai mažai žinome apie savo vaikus ir jų poreikius. Galbūt Jūs vis dar su nostalgija prisimenate savo vaikystę: spontaniškus nuklydimus su draugais pakeliui iš mokyklos, laipiojimus į medžius, šokinėjimą per balas ir daugybę kitų vaikystės žaidimų, kurie nežinomi jūsų vaikams? Ar dažnai jus bardavo tėvai, jei grįždavote namo per vėlai ar išsipurvinę? Tai nereiškia, kad seniau viskas buvo geriau ir gražiau – panašius pareiškimus tikriausiai ne kartą esate girdėję iš savo tėvų, tačiau akivaizdu, kad dabar jauni žmonės auga stipriai pasikeitusioje aplinkoje ir tai turi tiesioginį poveikį jų vystymuisi, sveikatai, gerovei.
Judėjimo stoka – daugiau nei rizika vaikų sveikata
Prieš kokį 20–30 metų buvo savaime suprantama, kad vaikai daug juda, šėlsta lauke, išbando savo kūno galimybes ir taip kaupia patirtį. Dabar gyvenimo sąlygos ir būdas yra pakitę iš esmės:
- kelias į darželį ar mokyklą įveikiamas automobiliais;
- vaikams lieka vis mažiau saugios erdvės spontaniškiems žaidimams ir judėjimui, vaikų judėjimas vis labiau ribojamas (automobiliai, nesaugios gatvės, nesaugūs kiemai…);
- vaikų aktyvumas yra planuojamas, organizuojamas ir vadovaujamas suaugusiųjų („suplanuota vaikystė“);
- vaikai vis daugiau laiko praleidžia sėdėdami, o jų laisvalaikį užpildo kompiuteriniai žaidimai ir televizija (patirtis „iš antrų rankų“);
- vaikai turi vis mažiau žaidimų partnerių ir vis dažniau žaidžia vieni;
- vaikų spontaniškumą vis dažniau riboja suaugusieji, linkstantys į perdėtą rūpestingumą;
- tėvai turi vis mažiau laiko rūpintis savo vaikais taip, kad galėtų realizuoti jų poreikį judėti.
Atlikite mini testą
Ar jūsų vaikui stinga judėjimo, galite lengvai patikrinti atsakę į šiuos klausimus:
- Ar Jūsų vaikas praleidžia prie kompiuterio ar televizoriaus daugiau nei vieną valandą per dieną?
- Ar Jūsų vaikas juda kasdien ne daugiau kaip vieną valandą laiko?
- Ar Jūsų vaikas mieliau žaidžia vienas?
- Ar Jūsų vaikas lipdamas laiptais aukštyn greitai uždūsta, pradeda „pūškuoti“?
- Jei Jūsų vaikui jau yra 6 m., ar jis išstovi ramiai ant vienos kojos mažiau nei 10 s (nuo 8 m. – užmerktomis akimis)?
Jei į bent vieną klausimą atsakėte „taip“, turėtumėte žinoti, kokias pasekmes Jūsų vaikui gali turėti judėjimo stygius.
Kas atsitinka, kai vaikai juda per mažai?
Specialistai teigia, kad judėjimo trūkumo pasekmės pasireiškia jau ikimokykliniame amžiuje. Jau vaikų darželyje vaikai patiria šias nesėkmes:
- spalvindami neišlaiko kontūrų;
- negeba sujungti punktyrinių linijų;
- piešdami per daug arba per mažai spaudžia pieštuką;
- štrichavimo linijos silpnos ir drebančios.
Mokykloje judėjimo trūkumo pasekmės dar labiau išryškėja ir virsta:
- mokymosi sutrikimais;
- laikysenos sutrikimais;
- silpna motorine koordinacija;
- emociniais-socialiniais ir elgesio sutrikimais;
- sensoriniais (jutiminiais, pojūčių) sutrikimais;
- sumažėjusia raumenų jėga;
- antsvoriu.
Ir tai tik dalis to, kaip judėjimo trūkumas veikia ir ateityje veiks augančio vaiko organizmą. Būdingi požymiai, kuriais paauglystėje pasireiškia judėjimo stoka ir pirminio patyrimo stoka:
- agresija;
- netolerancija;
- frustracija (frustracija [lot. frustratio – nusivylimas], nemaloni, įtempta emocinė būsena, atsirandanti dėl tikro arba tik manomo negalėjimo patenkinti kokio nors poreikio, realizuoti tikslo, įveikti sunkumų);
- žema mokymosi motyvacija, sumažėjusios pastangos;
- koncentracijos ir dėmesio sutrikimai;
- silpnai išreikšta socialinė kompetencija.
Esminis skirtumas tarp vaiko ir suaugusiojo
Vaikų poreikis judėti yra didžiulis, o šių dienų kasdienybėje jis dar aktualesnis. Suaugusiam žmogui tam, kad palaikytų savo kūno fizinį pajėgumą ir sveikatą, pakanka 2–3 kartų po 45-60 min intensyvaus fizinio krūvio per savaitę. Vaikui gi kasdien reikia 2–3 val. aktyvaus judėjimo tam, kad būtų užtikrintas sėkmingas viso kūno ir jo funkcijų vystymasis.
Augančiam žmogui reikia daugiau judėjimo savo kūno sveikatos kūrimui nei suaugusiajam savo kūno sveikatos palaikymui! Deja, vaikai dažnai būna sustabdomi: „Nejudink kojų!“, „Nekrutėk!“, „Jei tu nepasėdėsi ramiai…“, „Jei dabar neklausysi..!“ – tokie išsireiškimai net nesusimąstant yra nukreipti prieš vaikus.
Tėvai reiškia nepasitenkinimą auklėtojomis, esą jos neprižiūri jų vaikų, jei šie grįžta purvini. Tačiau kada ir kur vaikai dar turės galimybę išsisiausti ir išsipurvinti, jei ne dabar ir ne čia? Kiemuose, parkuose, viešose vietose leidžiama vis mažiau, o draudimų vis daugėja: jokio kamuolio spardymo, jokio rėkavimo, jokių riedučių, jokių riedlenčių, jokių dviračių, jokių čiuožyklų, pagaliau jokio džiaugsmo…
Judėjimo trūkumas – tai daugiau nei rizika vaikų sveikata
Kai judėjimo deficitas pasireiškia, jau būna per vėlu, vaikas jau būna praradęs savyje „ožiuką“ ir jį jau sunku sumotyvuoti fizinėms pastangoms, nes anksčiau tai buvo stabdoma. Motorinė ir pažinimo sritys tarpusavyje susijusios. Deficitas vienoje organizmo srityje veikia visą likusį organizmą. Žemi mokslo pasiekimai paauglystėje gali kilti dėl judėjimo trūkumo vaikystėje. Paaugliai dažnai negali paaiškinti menkų savo pažangumo rezultatų, kurie nuvilia, sukelia frustraciją, po daugelio nesėkmių susiformuoja negatyvi patirtis, o tai sukelia abejingumą…
Judėjimas ir kalba – itin glaudžiai susijusios sritys. Akivaizdu, kad prieš mokantis kalbėti mokomasi judėti, tad judėjimo stoka neigiamai veikia ir kalbos vystymąsi, o tuo pačiu ir visos asmenybės raidą: žmogus, kuris negali apsiginti žodžiais, yra silpnas verbalinėje srityje, iš bejėgiškumo ir frustracijos dažnai griebiasi prievartos, agresijos…
Kodėl svarbu, kad vaikas judėtų?
- Daug judėdamas vaikas įgyja patirtį.
- Rizikuodamas vaikas išbando savo kūną ir sužino jo galimybes.
- Įveikdamas kliūtis vaikas kuria pasitikėjimą savimi.
Judėdamas, vaikas pats sau išsikelia užduotį, pats ją įveikia, tuo pačiu patirdamas džiaugsmą ir kaupdamas patirtį. O juo vaiko patirtis turtingesnė, tuo tvirtesnis pagrindas jo tolimesniam augimui. Mes gi, projektuodami į vaiką savo baimes ir nuogąstavimus, darome jį dar labiau neužtikrintą ir nesaugų. Kuo didesnė baimė prieš užduotį, kurią reikia įveikti, tuo didesnė nesėkmės tikimybė. Taip vaikui susiformuoja nesėkmių patirtis, ilgainiui ši nuostata įsitvirtina ir visą gyvenimą negatyviai veikia pasitikėjimą savimi…
Judėjimo poveikis
- Judėjimas teigiamai veikia kaulų tankio vystymąsi.
- Suaugusiesiems būdingi nugaros negalavimai išsivysto dar vaiko amžiuje dėl judėjimo trūkumo.
- Smegenų žievės tinklo vystymąsi spartina judėjimo ir pojūčių patirtis. Vaikai, turintys šiose srityse mažą patirtį, ateina į mokyklą su nepakankamai subrendusia smegenų žieve ir visomis iš to sekančiomis pasekmėmis.
- Vaikų, kurių judėjimas aktyviai skatinamas, aukštesni ir mokymosi pasiekimai. Taip pat dėka jutiminės ir judėjimo patirties teigiamai veikiamas bendras asmenybės vystymasis, formuojasi pozityvus savęs vertinimas, auga socialinė kompetencija.
- Vaikai, kurių judėjimas visapusiškai skatinamas, yra daug savarankiškesni ir lengviau integruojasi į kolektyvą.
Ką daryti?
Nebūtina visko keisti iš pagrindų, nereikia nieko laužyti ir kurti iš naujo. Tiesiog:
- Sukurkime vaikų judėjimui palanką aplinką!
- Leiskime savo vaikams suprakaituoti ir išsipurvinti!
- Atsiminkime: išsipurvinę vaikai gali nusiprausti. Tačiau judėjimo ir patirties sukurtų vystymosi „dėmių“ ateityje „nebeišplausime“!
Šaltiniai:
- Dieter Breithecher. Kinder brauchen Bewegung zur gesunden und selbstbewussten Entwicklung
- Dieter Breithecker. Bewegung braucht das Kind … damit es sich gesund entwickeln und wohl fühlen kann
Papildo temą:
Straipsnio šaltinis: www.ikimokyklinis.lt – Kodėl svarbu, kad vaikai judėtų
