Mes dažnai įsitikiname, kaip svarbu bendrauti, bendradarbiauti, mokėti suprasti ir išgirsti kitus bei kitokius. Tolerancija, tai pakantumo, supratingumo, pagarbos, meilės, gerumo, mandagumo ir draugiškumo sinonimas. Tai taip pat gebėjimas gerbti ir priimti asmenis, kurie yra kitokie. Tolerancija dažniausiai apibrėžiama kaip kito žmogaus visuotinių teisių ir laisvių gerbimas.
Vaikai stengiasi suprasti, jog mus supantys žmonės yra skirtingi − išvaizda, požiūriu, tikėjimu, tradicijomis, tačiau mes turime gebėti pripažinti šiuos skirtumus. Dažnai vaikams reikia pagalbos, kad jie tolerancijos terminą suprastų teisingai, tuo jiems gali padėti tėvai ar globėjai bei pedagogai.
Tolerancijos ir pagarbos ugdymas prasideda šeimoje. Šalia tinkamo elgesio pavyzdžio, šilto ir palaikančio bendravimo šeimoje yra svarbu ugdyti vaiko empatiją ir toleranciją. Tėvai gali ugdyti vaiko savigarbą, mokydami jį rūpintis savo išvaizda, savo daiktais, rūbais, džiaugtis savo pasiekimais, konstruktyviai išreikšti savo nuomonę, net jei ji skiriasi nuo kitų nuomonės.
Tėvai gali ugdyti vaikų toleranciją kalbėdami, jog išskirtinės savybės, žmogaus ypatumai turi būti priimami ir gerbiami. Suteikti vaikui galimybę žaisti su vaikais, kurie nuo jo skiriasi, taip pat, reikia atminti, kad vaikai nuolat girdi suaugusius, susimąstyti, kaip kalbama apie tuos, kurie yra kitokie. Tėvams reikia stengtis kruopščiai atrinkti knygas, filmus, animacinius filmukus, kuriuos žiūri vaikai. Be to, mokyti vaikus gerbti save. Vaikai, kurie negerbia savęs, negerbia ir kitų. Tie, kurie gerai žino savo vertę ir turi stiprų savigarbos jausmą, paprastai linkę taip pat gerbti ir vertinti aplinkinius. Padėti vaikui pajusti, kad jis svarbus, gerbiamas ir vertinamas.
Tolerancijos ir pagarbos ugdymas yra siejamas ne tik su šeimoje vykstančiais procesais, svarbus yra ir ugdymo įstaigų vaidmuo, nes darželyje ar mokykloje ugdytiniai ne tik įgyja akademinių žinių, bet ten yra formuojama ir jų vertybių sistema. Pedagogas yra pavyzdys, iš kurio vaikai perima patyrimą, todėl jo vertybės ir nuostatos yra labai svarbios. Svarbu, kad pedagogai būtų jautrūs skirtumams ir įvairovei, galėtų padėti ugdytiniams įveikti išankstines nuostatas bei stereotipinį mąstymą kitokių asmenų atžvilgiu. Ugdymo įstaigose nereiktų slėpti kultūrinių ir socialinių grupių skirtumų, bet kaip tik padėti atskleisti egzistuojančią socialinę ir kultūrinę įvairovę. Akivaizdu, kad ugdymo įstaigos įtaka vaiko vystymuisi yra didelė. Vaikui įtaką daro ugdomoji aplinka, ugdymo turinys, bet labiausiai vaiko ugdymąsi lemia sąveika su ugdymosi įstaigos bendruomene ir pedagogu. Tolerantiškas pedagogas pripažįsta ugdytinį kaip asmenybę, pripažįsta vaiko asmenybės pilnavertiškumą, gerbia jo orumą.
Santykiai su aplinkiniais yra visiškai neatsiejama mūsų gyvenimo dalis ir tie, kurie savo kasdieniame gyvenime rodo pagarbą ir toleranciją, jau moko to paties ir savo atžalas. Akivaizdu, kad būtina su vaiku kalbėtis apie toleranciją, vaikas turi girdėti tokią sąvoka ir ja domėtis.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogai dirbdami kartu su tėvais, bendradarbiaudami gali žymiai efektyviau padėti vaikui greičiau išsiugdyti skirtingus gebėjimus ir įgūdžius, kartu ir tolerantišką vaikų požiūrį.
Agnė Barkauskaitė, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
