2013-2014 IR 2014-2015 MOKSLO METŲ BAGOTOSIOS PAGRINDINĖS MOKYKLOS

UGDYMO PLANAS

I.BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kazlų Rūdos savivaldybės Bagotosios pagrindinės mokyklos 2013–2014 ir 2014–2015 mokslo metų pradinio ir pagrindinio ugdymo programų ugdymo planas (toliau tekste – Ugdymo planas) reglamentuoja pradinio ir pagrindinio ugdymo programų (toliau tekste – Ugdymo programos) ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą. Ugdymo planas parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymais Nr. V- 459 ir Nr. V-460 bei kitais teisės aktais.

2. Ugdymo plano tikslas:

2.1. įvardinti bendruosius ugdymo programų vykdymo reikalavimus;

2.2. formuoti ugdymo turinį ir organizuoti ugdymo procesą taip, kad kiekvienas besimokantysis pasiektų geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

3. Bendrųjų ugdymo planų uždaviniai:

3.1. numatyti gaires ugdymo procesui mokykloje įgyvendinti, aprašyti pagrindinius ugdymo pritaikymo pagal mokinių mokymosi poreikius būdus;

3.2 nustatyti reikalavimus ugdymo turiniui, planui bei aplinkai kurti.

3.3. nustatyti pamokų skaičių, skirtą pradinio ir pagrindinio ugdymo programoms įgyvendinti;

4. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:

Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

5.Kitos mokyklos ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr.38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II. UGDYMO PLANO RENGIMAS FORMUOJANT IR ĮGYVENDINANT

UGDYMO TURINĮ

6.Ugdymo planas 2013-2015 m. m. parengtas atsižvelgiant į mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo, pasiekimų tyrimų ir apklausų išvadas, mokinių poreikius bei pageidavimus, Higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 (Žin., 2011, Nr. 103-4858 (toliau – Higienos norma))), mokytojų darbo krūvius ir į mokyklai skirtas lėšas.

7.Ugdymo planą parengė direktoriaus 2013-05-31 įsakymu Nr. 1.3-23 VK „Dėl Bagotosios pagrindinės mokyklos 2013-2015 mokslo metų ugdymo plano rengimo grupės sudarymo“sudaryta darbo grupė. Šio plano rengimas pagrįstas demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais, įtraukiant mokytojus, mokinius, tėvus (globėjus, rūpintojus).

8.Su ugdymo plano projektu supažindinta mokyklos bendruomenė. Projektas pateiktas mokyklos internetiniame puslapyje.

9.Su mokyklos taryba ir Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriumi suderintą Ugdymo planą tvirtina mokyklos direktorius iki 2013 m. rugsėjo 1 dienos.

II. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

10. Ugdymo organizavimas:

10.1. 2013–2014 mokslo metai:

*10 klasės mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku;

10.2. 2014–2015 mokslo metai:

*10 klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku;

11. Pamokos vyksta viena pamaina. Pamokos pradedamos 8 valandą. Pamokų laikas:

1 pamoka: 8.00 – 8.45;

2 pamoka: 8.55 – 9.40;

3 pamoka: 9.50 – 10.35

(pietų pertrauka 1-4 kl. mokiniams);

4 pamoka: 11.00 – 11.45

(pietų pertrauka 5-10 kl. mokiniams);

5 pamoka: 12.05 – 12.50;

6 pamoka: 13.00 – 13.45;

7 pamoka: 13.55 – 14.40.

12.Per mokslo metus iki 10 dienų skiriama kultūrinei, meninei, kūrybinei, sportinei, praktinei,

socialinei, prevencinei ir kitai veiklai. Jos metu vykdoma socialinė veikla, kultūros paveldo, meninio, profesinio informavimo, karjeros planavimo, darnaus vystymosi ir kiti projektai, bendradarbiaujant su muziejais, teatrais, bibliotekomis, kultūros centrais ir kitomis įstaigomis. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių ir paskirstomos taip:

12.1. 1–10 klasių mokiniams skiriama 10 dienų per mokslo metus:

12.1.1.2013-2014 mokslo metais:

12.1.2.2014-2015 mokslo metais:

III. MOKYMOSI APLINKA

13.1. Mokiniams pagal esamas sąlygas sudaromos galimybės mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose aplinkose (miške, Miško muziejuje, Medelyne, pas ūkininkus bei verslininkus ir kt.)

13.2. Mokytojai, planuojantys ugdomąją veiklą ne klasėje, privalo informuoti Mokyklos administraciją prieš dvi dienas iki numatomo užsiėmimo. Tokiu atveju planuojami laikini pakeitimai pamokų tvarkaraštyje.

13.3. Mokytojams sudarytos sąlygos dirbti naudojant kompiuterius, internetą, daugialypės terpės projektorius, naujas mokymo priemones, biblioteką ir kt.

13.4. Mokymo ir mokymosi ištekliai įsigyjami pagal mokykloje aptartus ir prioriteto eile sudarytus sąrašus.

IV. MOKINIO INDIVIDUALAUS PLANO SUDARYMAS

14.Mokiniui, kuris mokomas namie, sudaromas individualus ugdymo planas. Jame numatomi mokymosi tikslai, mokinio mokymosi indėlis, planuojami mokytis dalykai, jiems skiriamas pamokų skaičius, pasiekimų patikrinimo būdai ir pan. Mokinys mokosi pagal Mokyklos vadovo patvirtintą ir su vienu iš mokinio tėvų (globėju, rūpintoju) suderintą pamokų tvarkaraštį.

15.Mokinio, besimokančio pagal pagrindinio ugdymo programą, individualaus ugdymo plano turinį lemia numatomi artimiausi ir tolesni mokinio ugdymo(si) tikslai ir būdai. Jame numatoma mokinio veikla siejama su mokymosi poreikiais, atskiro dalyko pasiekimų gerinimu, mokinio prisiimti įsipareigojimai orientuojami į mokymosi pasiekimų gerinimą. Mokykla susitaria dėl individualaus mokinio ugdymo plano sudarymo laikotarpio ir formos.

16.Jei mokykla nusprendžia, kad mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, kyla mokymosi sunkumų, sudaromas individualus ugdymo planas, kuriame nurodomas dalykas, dėl kurio kyla mokymosi sunkumų, jų priežastis, numatomi uždaviniai, kaip bus šalinami iškilę mokymosi sunkumai. Mokyklos direktorius paskiria asmenį, organizuojantį šią veiklą. Individualus planas sudaromas rašytine forma vieno pusmečio laikotarpiui.

17.Mokinio individualus ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokyklos vadovui ar mokyklos vadovo pavaduotojui ugdymui, švietimo pagalbos specialistams.

V.MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

18.Mokinių pasiekimai mokykloje stebimi ir analizuojami, laiku identifikuojami kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojama mokyklos Vaiko gerovės komisija, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo.

19.Mokymosi pagalba integruojama į mokymo ir mokymosi procesą. Mokymosi pagalbą mokiniui pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.

20.Mokymosi pagalba turi būti suteikiama laiku ir atitikti mokinio mokymosi galias. Už mokymosi pagalbos organizavimą atsakingas direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

VI. MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

21.Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) apie mokykloje organizuojamą ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą informuojami pagal direktoriaus 2011-09-21 įsakymu Nr. 1.3-12 VK patvirtintą „Mokinių tėvų informavimo tvarką“.

22.Mokykla, siekdama padėti kiekvienam mokiniui pagal išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) rezultatų, sudaro sąlygas tėvams (globėjams) peržiūrėti gautus pasiekimų įvertinimus organizuodama konsultacines dienas baigiantis I ir II pusmečiui, aptaria mokinių daromą pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato būdus gerinti mokinio ugdymo(si) pasiekimus.

VII. UGDYMO TURINIO INTENSYVINIMAS

23. Mokykla intensyvina šių dalykų mokymą:

23.1.7 ir 10 klasėse antros užsienio kalbos (rusų, vokiečių), skiriant po 2 pamokas per dieną, (po 2 pamokas per savaitę);

23.2.10 klasėje žmogaus saugos dalykas išdėstomas per I-ąjį pusmetį, skiriant po 1 savaitinę pamoką, o technologijų dalykas mokomas II pusmetį, skiriant po 2 pamokas per savaitę.

VIII. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS.

24.Į pradinio ugdymo dalykų programų turinį integruojama: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintų integruojamųjų Mokėjimo mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai, Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668), ir Sveikatos ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 (Žin., 2012, Nr. 105-5347), etninės kultūros ugdymas, informacinių komunikacinių technologijų, į klasės vadovo, dorinio ugdymo, lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų mokymosi dalykus.

25.Mokytojas, formuodamas klasės mokinių ugdymo turinį, numato ugdymo dalykus, į kuriuos integruojamas Sveikatos ugdymo, Žmogaus saugos bendroji, Etnokultūros ugdymo, mokyklos pasirinktų prevencinių ir kitų programų, informacinių komunikacinių technologijų ugdymo turinys.

26.Prevencinių, profesinio orientavimo ir kitų edukacinių programų integravimas į ugdymo turinį aptartas Mokytojų tarybos posėdyje (Mokytojų tarybos nutarimas, prot. Nr.6, 2013-06-07): Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK-179 (Žin., 2007, Nr. 19-740), Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 (Žin., 2006, Nr. 33-1197), ir kitas prevencijai skirtas programas. Šios programos įgyvendinamos integruojant į tikybos, dailės, technologijų, kūno kultūros, gamtos ir žmogaus, biologijos, chemijos ir kitų dalykų programas, neformaliojo vaikų švietimo veiklas, klasės vadovo darbą.

IX. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

27.Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150) ir Mokyklos direktoriaus 2011-02-10 įsakymu Nr. 1.3 -19 VK patvirtinta ,,Bagotosios pagrindinės mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka“.

28.Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, atsižvelgdamas į klasės mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius ir galimybes.

29.Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas:

29.1.formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;

29.2.diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo (temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes:

29.2.1.atsižvelgiant į tai, kas norima įvertinti (vertinimo tikslą), taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai. Per dieną atliekamas tik vienas diagnostinis darbas;

29.2.2. informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi;

29.3.apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per pusmetį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir įrašomi:

29.3.1. pradinio ugdymo dienyne (toliau tekste – Dienynas), išleistame vadovaujantis Pradinio ugdymo dienyno forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-3328 (Žin., 2008, Nr. 146-5879):

29.3.1.1.mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“,

29.3.1.2.dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;

29.3.2. baigus pradinio ugdymo programą rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas.

30. Planuojant mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą atsižvelgiama į pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją.

31.Ugdymo procese vyrauja mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas, kuris rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ką dar turi pasiekti ar tobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti.

32.Su vertinimo kriterijais bei Bendrosiomis dalykų programomis mokiniai supažindinami per pirmąsias dalyko pamokas rugsėjo mėnesį, o klasės vadovas supažindina tėvus apie Mokykloje taikomą vertinimo ir atsiskaitymų tvarką per pirmąjį tėvų susirinkimą.

33.Vertinimas siejamas su mokymosi tikslais, atsižvelgiama į mokinių mokymosi patirtį, galias ir pastangas.

34.Dorinio ugdymo, žmogaus saugos dalykų mokymosi pasiekimai vertinami įrašu ,,įskaityta“ arba ,,neįskaityta“.

35.Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programas, pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų vertinimo sistemą.

36.Dalykų mokymosi pasiekimai pusmečio, modulio ar kt. laikotarpio pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir Mokyklos vadovo įsakymą, įrašas „neatestuota“, – jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti.

37.Mokinių, kurie mokosi dalykų modulių, pasiekimai vertinami pažymiu, jie įskaitomi į atitinkamo dalyko programos pasiekimų įvertinimą.

38.Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

X. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

39. Mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui:

39.1.organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę;

39.2.organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;

39.3.užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų neskiriami.

40.Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, skiriamas, raštu suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais).

41.Per dieną negali būti daugiau kaip 6 pamokos pradinio ugdymo mokiniams ir 7 pamokos pagrindinio ugdymo mokiniams.

42.Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, negali būti daugiau kaip vienos pamokos trukmės laiko tarpas per savaitę.

XI. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

43.Neformaliojo vaikų švietimo veikla skiriama meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti.

44.Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančiųjų mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir, atsižvelgusi į juos, siūlo neformaliojo švietimo programas:

44.1. 1–4 klasių mokiniams siūloma rinktis šias neformaliojo švietimo programas:

,,Vokalinių ir instrumentinių įgūdžių lavinimas“ – 2 val.

,,Forma“ – 1 val.

,,Raiškusis skaitymas“ – 1 val.

,,Saugus ratas“ – 1 val.

,,Šokių studija“ – 1 val.

44.2. 5–10 klasių mokiniams siūloma rinktis šias neformaliojo švietimo programas:

,,Jaunieji miško bičiuliai“ – 1 val.

,,Šokių studija“ – 2 val.

,,Forma“ – 1 val.

,,Kurkime savo pasaulį patys“ – 2 val.

,,Imtynių ABC“ – 2 val.

,,Vokalinių ir instrumentinių įgūdžių lavinimas“ – 1 val.

,,Tobulėk kurdamas“ – 2 val.

,,Skautai“ - 2 val.

45.Neformalusis švietimas organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (ekskursijos, išvykos, stovyklos ir kt.), išlaikant klasei Pradinio ugdymo programos Bendrojo ugdymo plano 20 punkte ir Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrojo ugdymo plano 137 punkte numatytą valandų skaičių per metus.

46.Neformaliojo švietimo grupės mokinių skaičius ne mažesnis kaip 7 mokiniai.

47.Neformaliojo švietimo programos derinamos su direktoriaus pavaduotoju, atsakingu už neformalųjį švietimą, ir Mokyklos direktoriaus įsakymu tvirtinamos iki ugdymo proceso pradžios.

XII. UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

48.2013-2014 mokslo metais jungiamos 1-2 klasės, 2014-2015 mokslo metais jungiamos 2–3 klasės.

49.Jungtinės klasės komplektui skiriamos 2 savaitinės neformaliojo švietimo ir 2 mokyklos nuožiūra skiriamos ugdymo valandos. Šios valandos įeina į didžiausią 30 valandų skaičių, skiriamą vienam jungtinės klasės komplektui.

XIII. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ATSKIRŲ DALYKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

50.Pradinio ugdymo programa įgyvendinama pagal Bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008-08-26 įsakymu Nr. ISAK-2433.

51.Mokymosi formos, mokymo proceso organizavimo būdai numatomi vadovaujantis Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012-06-28 įsakymu Nr. V-1049.

52.Mokytojas savo nuožiūra integruoja į dalykų turinį integruojamąsias programas (Sveikatos ir gyvenimo įgūdžių, Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo, Mokinių mokėjimo mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo) ir Žmogaus saugą, organizuoja neformaliojo švietimo veiklą prevencinėmis temomis; ugdymo procese kaip ugdymo priemonę naudoja IKT, moko jų pradmenų.

53.Lietuvių kalba: 2 klasėje iš valandų, skirtų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, 1 valanda skiriama lietuvių kalbos moduliui ,,Žaidžiu žodžiu“.

54.Užsienio kalbos (anglų) mokoma nuo antrosios klasės, skiriant po 2 savaitines pamokas.

55.Matematika: 4 klasėje iš valandų, skirtų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, 1 valanda skiriama matematikos moduliui ,,Skaičių miestas“.

56. Kūno kultūra:

56.1.1 savaitinė kūno kultūros pamoka 1-4 klasėse skiriama šokiui;

56.2.specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokoje su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

57.Gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Dalis (1/4) dalykui skiriamo laiko organizuojama ugdymui palankioje, gamtinėje (pvz., parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje;

58.Socialiniams gebėjimams ugdytis dalis (1/4) pasaulio pažinimo dalyko laiko skiriama ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).

59.Technologinis ugdymas: jam skiriama 1/3 dalykui „Dailė ir technologijos“ skiriamo laiko.

60.Pradinio ugdymo programos dalykai ir jiems įgyvendinti skiriamas valandų skaičius mokant kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupine mokymosi forma):

60.1.2013-2014 mokslo metai:

60.2.2014-2015 mokslo metai:

XIV. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ATSKIRŲ DALYKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

61.Pagrindinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008-08-26 įsakymu Nr. ISAK-2433.

62.Mokytojų tarybos siūlymu (Mokytojų tarybos nutarimas, prot. Nr.6, 2013-06-07), baigusiems pradinio ugdymo programą ir pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą bei naujai atvykusiems mokiniams skiriamas vieno mėnesio adaptacinis laikotarpis:

62.1.pirmąjį mokslo metų mėnesį mokinių pasiekimai kontroliniais darbais netikrinami, pažymiais mokinių pasiekimai ir pažanga nevertinama. Norėdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus, mokytojas taiko individualius mokinių pažinimo metodus, formuojamąjį vertinimą;

62.2.klasės vadovas kartu su socialiniu pedagogu per pirmąjį mėnesį atlieka reikalingus adaptacijos tyrimus, su išvadomis ir parengtomis rekomendacijomis supažindina dalykų mokytojus ir tėvus.

63. Mokinių socialinės veiklos organizavimas:

63.1.socialinė veikla yra privaloma ugdymo proceso dalis. Ji siejama su Mokyklos tikslais, bendruomenės projektais, kultūrinėmis ir socializacijos programomis, tradicijomis, turimomis sąlygomis;

63.2. mokiniui socialinei veiklai skiriamos 5 val. per mokslo metus;

63.3. socialinę veiklą mokiniams organizuoja klasių vadovai, mokytojai, socialinis pedagogas. Šią veiklą organizuojant atsižvelgiama į mokinių amžiaus tarpsnių ypatumus. 63.4. Socialinė veikla atliekama pamokinės veiklos dienomis ir po pamokų. Veikla neįeina į privalomų savaitinių pamokų skaičių.

63.5. Socialinės veiklos apskaitą vykdo klasės vadovas.

64. Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per mokslo metus:

65.Dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičius:

65.1. 2013-2014 mokslo metais:

65.2. 2014-2015 mokslo metais:

66.Dorinis ugdymas:

66.1.tėvai mokiniui iki 14 metų parenka, o sulaukęs 14 metų mokinys pats renkasi vieną dalykų – tikybą arba etiką. Savo apsisprendimą mokinys (jo tėvai) gali keisti tik pabaigęs 6, 8, 10 klasę. Prašymas raštu pateikiamas Mokyklos direktoriui ne vėliau kaip iki birželio 7 d.;

66.2. jungiamos 5-6 klasės, jungtinei grupei skiriant 1 savaitinę tikybos pamoką.

67. Lietuvių kalba:

67.1.Mokykloje rūpinamasi lietuvių kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas, vadovaujamasi Mokytojų tarybos posėdyje priimtais ,,Bendrais kalbos ugdymo reikalavimais mokykloje“ (Mokytojų tarybos posėdžio nutarimas, prot. Nr. 6, 2013-06-07)

68.Užsienio kalbos:

68.1. Pirmosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A2, o 7–10 klasėse – į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;

68.2.10 klasėje organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas naudojantis centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą „KELTAS“);

68.3.antrosios užsienio kalbos pradedama mokyti nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą: rusų ar vokiečių;

68.4.antrosios užsienio kalbos bendroji programa 6 klasėje orientuota į A1, o 7–10 klasėse – į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

69.Matematika: 6 klasėje skiriama 1 pamoka matematikos moduliui iš pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti.

70.Socialinis ugdymas:

70.1.mokymas per socialinių mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant IKT;

70.2.istorija ir pilietiškumo pagrindai: 18 dalyko pamokų skiriama laisvės kovų istorijai; dalis šių dalykų mokymosi pasiekimų įgyjama dalyvaujant pilietiškumo akcijose ir kitose istorijos mokytojo siūlomose veiklose.

71.Informacinės technologijos:

71.1. 8 klasėje skiriamas informacinių technologijų modulis iš pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti;

71.2. 9–10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų modulių. Mokykla siūlo du modulius: ,,Kompiuterinės leidybos pradmenys“ arba ,,Tinklalapių kūrimo pradmenys“.

72. Technologinis ugdymas: technologijų mokymui 9 –oje klasėje skiriama 1 val., o 10 klasėje -1,5 val..

73.Gamtos mokslai:

73.1.mokymasis per gamtos mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, dialogais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas;

73.2.jungiamos 5-6 klasės per gamtos ir žmogaus dalyko pamokas, skiriant jungtinei grupei po 2 savaitines pamokas.

74.Menai:

74.1.meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji – dailės ir muzikos dalykai;

74.2.jungiamos 5-6 klasės per dailės dalyko pamokas, skiriant jungtinei grupei 1 savaitinę pamoką;

74.3.jungiamos 5-6 klasės per muzikos dalyko pamokas, skiriant jungtinei grupei 1 savaitinę pamoką.

75. Kūno kultūra:

75.1.kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, mokiniams siūloma pasirinkti jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo neformaliojo švietimo programas: ,,Imtynių ABC“, ,,Šokių studija“;

75.2.jungiamos 5-6 klasės per kūno kultūros pamokas, jungtinei grupei skiriant 2 savaitines pamokas;

75.3.7, 9, 10 klasėse po 1 savaitinę pamoką iš iš pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, skiriama kūno kultūros moduliui „Sveika gyvensena“;

75.3.specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą;

75.4.parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę;

75.5.mokiniai, atleisti nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, stebi pamoką. Už mokinių saugumą atsako kūno kultūros mokytojas.

76.Žmogaus sauga: Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668).

77.Sveikatos ugdymas. Mokykla, organizuodama sveikatos ugdymą, vadovaujasi Sveikatos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 (Žin., 2012, Nr. 105-5347).

78.Ugdymas karjerai. Mokykla, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314 (Žin., 2012, Nr. 82-4284).

79.Etninės kultūros ugdymas. Mokykla, organizuodama etninės kultūros ugdymą, vadovaujasi Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 (Žin., 2012, Nr. 46-2252).

80.Prevencinių programų įgyvendinimas. Mokykla integruoja į ugdymo turinį prevencines programas, numatytas Bendruosiuose ugdymo planuose.

XV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

81.Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas organizuojamas vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 (Žin., 2011, Nr. 122-5771), atsižvelgiama į esamas mokyklos galimybes (specialistų komandą, mokymo(si) aplinką).

82.Specialiųjų poreikių mokinių ugdymui dalykų Bendrąsias programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos Vaiko gerovės komisijos, mokyklą aptarnaujančios Kazlų Rūdos pedagoginės psichologinės tarnybos vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo išvadas bei rekomendacijas.

83.Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo dalykų pritaikytą programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus, vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), socialiniu pedagogu, susitariama, kokiais aspektais bus pritaikomas mokinio pasiekimų vertinimas ir pa(si)tikrinimų būdai, kaip jie derės su bendrosiose programose numatytais pasiekimų lygiais.

83.1.kiekvieno pusmečio pabaigoje mokytojai teikia išvadas apie mokinio mokymo(-si) pasiekimus Vaiko gerovės komisijos pirmininkui;

83.2.mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami apie pasiektus rezultatus.

84.Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas visiškai integruojamas – tai yra specialiųjų poreikių mokinių ugdymas(-is) vyksta bendrojo ugdymo klasėje.

________________________

SUDERINTA

Bagotosios pagrindinės mokyklos taryba

2013-08-29 protokolo Nr. 1

SUDERINTA

Kazlų Rūdos savivaldybės

Administracijos direktoriaus

2013-08- įsakymu Nr. AT-